Šokolado istorija

Kakavmedžiai (Theobroma cacao), iš kurių gaunamos kakavos pupelės augo tropiniuose Lotynų ir Vidurio Amerikos miškuose. Actekai šventai tikėjo, kad kakavos sėklos į žemę atkeliavo tiesiai iš rojaus.

Beje, kakavos pupeles jie naudojo vietoj pinigų. Teigiama, kad garsusis actekų imperatorius Montesuma turėjo net 40 tūkstančių kakavos maišų! Esama daugybės teorijų, kaip kakava pateko į Europą, bet kad ji čia buvo ypač vertinama – neginčijamas faktas. XVI a. ispanų istorikas Ovjedo rašė: „Tik turtingas ir kilmingas žmogus gali leisti sau gerti šokoladą, nes jis geria… pinigus.“

Centrinės Amerikos gyventojai pirmieji išmoko gaminti šokoladą ir jį vartojo skystą. Manoma, kad žmonija (mokajos kultūros žmonės) šokoladu mėgautis pradėjo jau 1900 m. pr. Kr. Majų kultūros palikimas (piešiniai ant sienų, išlikę raštai ir indai) byloja apie kakavos vartojimą. Šokoladas buvo geriamas, kakava naudota kaip prieskonis valgiams. Skystas šokoladas dažniausiai nebuvo saldinamas. Beje, jis buvo prieinamas tik kilmingiesiems. Majams, vėliau – actekams, ypač gardžios buvo gėrimo putos. Kakavos pupelės buvo ir majų, ir actekų piniginis vienetas. Kakava buvo svarbi ir religiniuose actekų ritualuose.

1521 m. ispanams užkariavus Jukataną (dabartinė Meksika), kakavos pupelės tebebuvo naudojamos kaip valiuta, tačiau kakavos gėrimo ispanai dar nevertino. Tik sumanę pasaldinti cukranendrių cukrumi, konkistadorų palikuonys jį pamėgo. Tada kakava pasklido Europos turtuolių namuose kaip prabangus gėrimas.

Šokoladas ėmė populiarėti tik antrojoje XIX a. pusėje, kai pramonės pažangos dėka tapo įmanoma masinė gamyba. Reikšmingiausi Europos išradėjų darbai, prisidėję prie šokolado tobulinimo:

  • 1828 m. olandų chemikas C. van Houtenas (C. van Houten) sukūrė hidraulinį kakavos presą, leidusį iš sumaltų pupelių išspausti kakavos sviestą, kurį maišant su kakava bei priedais jau buvo galima gaminti šokolado plyteles;
  • 1847 m. Anglijoje šeimos valdoma įmonė „J. S. Fry & Sons“ išrado būdą, kaip kakavos miltelių ir cukraus masę sumaišyti su ištirpintu kakavos sviestu ir pagaminti šokolado plytelę.
  • 1867 m. šveicarų chemikas Anri Nestlė (Henri Nestlé) išrado būdą, kaip garinant pagaminti pieno miltelius. Elzaso kilmės šveicarų šokolado gamintojas Danielis Peteris (Daniel Peter) sugalvojo, kaip Nestlė pieno miltelius panaudoti naujos rūšies šokolado gamybai. 1879 m. buvo pagaminta pirmoji pieninio šokolado plytelė.
  • 1879 m. šveicaras Rudolfas Lindtas (Rudolph Lindt) atrado šokolado končavimą (ilgą šokoladui skirtų produktų minkymą specialioje mašinoje – končėje); šokoladas pagaliau tapo glotnus, burnoje tirpstantis, maloniai saldus ir aromatingas.
  • 1886 m. šokolado pramoninė gamyba atkeliavo į Lietuvą, Vilniuje M. Abramsonas įkūrė pirmąjį šokolado ir saldainių fabriką.